Egoizmas

Kartą vienas pusbrolis taip apibūdino egoizmą:
"Įsivaizduok, turi pasidaręs žemėj skylę, ir kitas žmogus turi kuolą ir jam jį būtinai reikia kur nors įkišti. Skylė tavo, bet jam labai reikia įsmeigti kuolą. Jis paima ir įkiša kuolą į tavo padarytą skylę žemėj."


Nesivaržydama galiu teigti, jog būtent egoizmas yra visų karų, plėšimų, žmogžudysčių, savižudybių ir kitokių visuomenės negerovių didžiausia priežastis.

Nenoriu čia išsiplėsti begvildendama argumentus, kaip egoizmas daro įtaką karams ir kitiems nusikaltimams, norėčiau pabrėžti tik vieną dalyką - savižudybes (apie kurias ne taip jau seniai straipsniuką parašė mano kolega ir nuostabi draugė Ramunė). Taigi, manau nesuklysiu drėbdama teiginį, jog savižudybių priežastis yra būtent egoizmas.

Argi žmonės žudytųsi, jei gyventų vardan kitų, ar žmonės žudytųsi, jei žinotų, kad jų pagalbos reikia artimiesiems, argi žmonės drįstų pakelti ranką prieš save, jei norėtų, kad būtent aplinkiniai būtų laimingi, o ne svarbiausia tik jis pats.

Savižudžiai išdrįso taip pasielgti, nes taip ir nesužinojo, jog jie yra kažkam svarbūs, nes taip ir nesuprato, jog dažniausiai žmonės patys laimingais tampa tik sukūrus laimę aplinkiniams.

Taip, žmonės besikesinantys į savo sveikatą ir gyvybę turi daugybę psichologinių problemų, bet aš vistiek teigiu: jie savanaudžiai. Jei tik nustotų bent minutei galvoti apie save, pamatytų, kad juos supa taip pat žmonės turintys daugybę įvairiausių bėdų, suprastų, kad dviese jas spręsti daug lengviau.