Vis laukiau tinkamos progos parašyti, apie tai, ką dievinu labiausiai, tik niekada nesitikėjau, kad rašysiu apie tai su tokiom neigiamomis emocijomis. Straipsnis apie BC "Lietuvos rytą" turėjo būti odė, bet šiuo metu esu pernelyg pikta, nusivylusi ir liūdna dėl to, kas vyksta su mylima ekipa (t.y jau nutiko).
Vakar tikrai emocijos veržėsi per kraštus, kai sužinojau, kad "Ryto" komandą paliko treneris. Taip, du pralaimėjimai iš eilės galėjo baigtis pergalėmis, bet vargu ar suklupusią komandą sugebės taip greit prikelti treneris, ypač kai juo paskirtas Kurtinaitis (naujasis "Lietuvos ryto treneris")?
O aš taip džiaugiausi sužinojus, kad sostinės ekipą treniruos toks patyręs treneris kaip Sireika... Man komandoje treneris, visų pirma, būdavo visa ko pagrindas, ir daugiau ar mažiau, visus buvusius komandos trenerius gerbiau ir jaučiau, kad jie tikri profesionalai, o ne kažkada praeityje garsūs krepšininkai, nutarę iki pensijos dar pasipelnyti krepšinio duona. Kaip reikės palaikyti komandą, kai negerbiu jos trenerio?
Vos paskyrus Sireiką, atsirado klausimų jam, dėl to, jog komanda labai nepastovi trenerių atžvilgiu, tuomet pikta pasidarė, kad žurnalistai išdrįso užduoti tokius kvailus klausimus, ką gi, o dabar, deja, galiu tik sutikti su tais pesimistais.
Ar toli nuves tie nuolatos besikeičiantys treneriai, jau nekalbu apie žaidėjus? Argi apskritai nebuvo galima geresnio trenerio parinkti už Kurtinaitį?
Aš tokia pikta, kad nebežinau, kurią komandą palaikysiu kovoje Rytas VS. Žalgiris...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą