Vaikai...

Vaikai gali džiuginti, gali erzinti, kas priklauso ne tik nuo situacijos, bet ir nuo suaugusiųjų požiūrio į jų elgesį. Jie gali pykdyti, kuomet nerūpestingai stumdosi viešose vietose, jų ploni balseliai mums, dirbantiesiems ir besimokantiesiems ir apskritai įsivėlusiems į atsakingo gyvenimo rutiną, dažnai rėžia ausį, jie visada visur maišosi, užduoda pernelyg daug klausimų, kartais negerbia vyresnių, kartais nori užaugti anksčiau nei turėtų, bet vienas dalykas, kuriuo aš visą laiką žavuosi - jog jie nesirūpina dėl niekų - šiandien net laukę autobuso daugiau nei valandą dėl blogų oro sąlygų neatvažiavusi laiku, jie į pilnutėlį autobusą įlipo išsišiepę, neniurzgantys, jog teko taip ilgai šalti, nepikti. Manau, pakantumo, nerūpestingumo dėl niekų galėtume pasimokyti iš vaikų. Jų entuziazmas, nepaisant aplinkybių, beveik niekada neišgaruoja, kaip ir apskritai gera nuotaika. Būkime atlaidesni jiems, būkime į vaikus panašūs!