Kai kuriems žmonėms per retai pasakome, kokie jie yra mums brangūs. Kai kurie taip ir neišgirsta šių žodžių iš mūsų lūpų.

Kai kam nors pasakau, kad jį myliu, man jis yra svarbus, ir jis padėkoja, atsako, jog gera žinoti, sutrinku ir mąstau: ei turėtum tai ir taip žinoti! Ir net jei kartais atrodo, jog žodžių nereikia, brangiems žmonėms kaip oro vis dėlto reikia palaikymo, priminimo, jog jie mūsų gyvenime tikrai daug reiškia.

Taip, tikri draugai žino, kad aš prireikus visada stengsiuosi būti šalia, bet lygiai taip pat kaip reikia kažkuo tikėti, draugams karts nuo karto tai reikia išgirsti iš mūsų pačių.