"Aš pats sau saulę kaluos danguje,

Jei aplinkinių sutemos gniuždo mane.

Aš kelią savo akmenim nusiklosiu
Ir juo laimingas ir doras žingsniuosiu."

Gyvenimas per daug duoda, kad iš jo nieko nereikalautume.
Gyvenimas per trumpas, kad dvejotume pasiryžti.

Krizė - tai:

• Žalgirio sudėtis su 0 legionierių;
• kaštų mažinimo planas brangiausiose planetos lenktynėse (F1);
• ieškančiųjų darbo skelbimai stotelėse;
• apkarpyti darbuotojų atlyginimai;
• sumažėjęs pelnas;
• dvigubai daugiau laidų apie pasaulinę ekonomiką;
• bankrutavę rusų oligarchai;
  
• Kubilius ministro pirmininko poste;
• labiau nei įprastai kiauras valstybės biudžetas;
• kava be brendžio;
• lietuvių "invazija" į Lenkiją;
• nesąmoningos "Maximos" akcijos (tokios kaip "Juodo apsipirkimo naktis");
• dar didesnis masinis pesimizmas;
• ir t.t.

"Telaimina Alla(h)as" - šiuos maldos
Žodžius pirmiausia tariam visados...
Doriausiųjų visų svajonė - Tu,
Ir ieškančių tavęs malonė - Tu,
Anie visi vergai, o Tu - valdovas,
Nes Tu - sultonas, Tu - kitų valdovas...
Tu šio pasaulio tvarką palaikai,
Tu jam, ko reikia, visko palikai...
Iš Tavo rankų visas mano protas,
Nors ieškau aš, bet kelias - Tavo duotas...

Iš Nizami poemos "Leili ir Medžūnas"

Kažkas neramina?Aš jums pasakysiu, kas tai - GYVENIMAS

Gyvenimas dažnai sugeba pasirodyti beprotiškai keistas: vieną dieną važiuojant autobusu vos laikausi nesijuokus, o kita kartą - vos tramdau ašaras.*

Ir vis dėlto, jei gyvenime turi neypatingai sėkmingą laikotarpį, pikta, bet vistiek gali žinoti, kad esi laimingas: buvau nuėjus į biblioteką, ir užsukus į "psichologijos" skyrių, ėmiau ieškoti kažkokios knygos, kuri atitiktų mano būseną, ar bent jau padėtų ją identifikuoti. Deja, visa literatūra pasirodė labai jau pesimistiška ( tokio tipo, kaip "Kaip tapti laimingu", "Kaip pasiekti sėkmę", " Kaip surasti harmoniją" ir pan.). Bet viena knyga išsiskyrė, nes buvo ypatingai neverta dėmesio ją skaityti: "100 priežasčių gyventi". Pirma ir vienintelė mintis apie šią knygą buvo: "Absurdas, žinau milijoną priežasčių gyventi ir džiaugtis!".

Matyt, kai kuria dalimi laimės niekada neatsikratysi, ir jei tik nori, visada ją atrasi, kad ir pačiame mažiausiame gyvenimo stebukle...

* nors taip būna laaaabai retai

I am pity not for him, but for what he mean to you.

Smells like.... SPRING!!!

Jau praeity 3 mėnesiai žingsnių pavėsyje ir dabar paskui saulės spindulius miesto gatvėmis seka vis daugiau žmonių. Šurmulio, žingsnių, taškančių paskutines balas, negali nepastebėti. Atgyja ne tik gamta, bet ir kažkas kas buvo žiemai giliai užslėpta širdyje, tarp kitko, visai nevalingai. Atrodo, nieko neįvyko, bet norisi dainuoti iš džiaugsmo. Ko gero, pavasario pradžia niekada neatsibosta.

Žmogui nėra neperžengiamų kelių, neperplaukiamų upių, neišsprendžiamų klausimų, jei tik jis yra vedinas tikėjimo ir valios.

Kartą esu pasakius vienai labai gerai draugei: jei nerandi vietos po saule - susikurk savo saulės sistemą.

Negalime būti nepatenkinti gyvenimu, jei neiname ir nedarome nieko, kad jis būtų bent kiek artimesnis mūsų susikurtai vizijai. Stoti į kovą su gyvenimu - štai ką iš tikro reiškia gyventi!

Rūkymo prevencija

Kartais kasant senovės kapavietes, kuomet žmonių kaulai neišlikę, yra randama pėdsakų, jog ten buvę palaidoti žmones iš pajuodusių dėmių tose vietose, kur buvo plaučiai, kadangi žmonės gyvenę dūminėse pirkiose ( iš archeologijos lauko tyrimų metodikos paskaitos).

Moralas: jeigu norite šioje žemėje pasižymėti vien juoda dėme - rūkykite.

Mokslininkai yra nustatę, kad žmonės panaudoja tik 3% savo smegenų tūrio. Žinoma, yra daugybė žmonių, kurie nejaučia poreikio naudotis ir tais "trimis procentais".

Dargi mokslininkai pateikė išvadą, kodėl nesugebame panaudoti visu galingumu savo smegenų galių: jei galėtume tai padaryti - gyventume nuolatiniame chaose. Taigi, iš čia kyla išvada, jog mūsų fiziologinės galios ir jų panaudojimas yra tobulai sukurti: ar produktyvus būtų mūsų tam tikru metu daromas darbas, kuomet į vienį būtų sujungiamos visos juslės (pvz. skaitant knygą užuostume ir pradėtume analizuoti kvapus)?

Vadinasi, mums reiktų ne laužyti galvą, kaip panaudoti daugiau savo smegenyse glūdinčių galių, bet kaip įmanoma produktyviau išnaudoti gamtos mums skirtas proto galias.