Kaltinimai atmesti dėl informacijos trūkumo

Tam kad patenkinti savo pernelyg didelį ego ir pateisinti savo silpnumą, feminizmą, matyt, sugalvojo vyrai. Šiais laikais visur trimituojama ir pabrėžiama apie stiprias, vyrams lygias (o neretai ir stipresnias už pastaruosius) moteris, bet argi tai nepateisinama, kuomet atitinkamai daugėja "moteriškų" vyrų? Žinoma, daugeliui vyrų tai nepatinka, bet kažkam juk reikia išlikti atspariam, atstovauti šeimos ar net tautos stiprybę, ko ir vis dažniau imasi mūsų vis dar vadinamoji silpnoji lytis.

Feminizmo sąvoka šiais laikais šiek tiek išsigimė: jos pradininkės savo veikla siekė lygių teisių tarp vyrų ir moterų, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais vyrų lupomis linksniuojamas feminizmas, susidaro įspūdis, reiškia veiklą nukreiptą prieš vyrus.

Vyrų nuostatoms prieš moteris kažkodėl pavadinimas toks pats skambus kaip feminizmas nėra sugalvotas, bet aš visą tai pavadinčiau gan mediciniškai - vyrų nepilnavertiškumo vyriškume kompleksu.

Nežinau, kas yra tikrasis vyriškumas, bet nuolatinis moterų menkinimas tikrai yra vyriškumo stokos požymis.

P.S. Čia kalbu daugiau apie išimtis, o ne daugumą. Myliu vyrus, tikiu, jog mūsų visuomenėje daugybę vyrų išnaudoja pačios moterys, ir kad tai yra taisytina. Tikiu, kad pasaulyje yra daugybę džentelmeniškų vyrų ir tikrai gerbiu tokius.

Teorema apie duobes

Yra žmonių, kurie visą laiką lipą į tas pačias duobes: šimtus kartų pykstasi ir taikosi, myli ir neapkenčia, atstumia ir vėl ieško būdų tai susigrąžinti. Nežinau kaip kitiems, bet aš įžeista stengiuosi atleisti, bet po visko, galų gale lieku atsargesnė. Įskaudinta nebebusiu tokia naivi, įžeista nebebūsiu tokia atlaidi, nes mūsų širdys randuotos - viską, ką patiriame, gerą ir blogą, palieka randus širdyje. Gal taip ir geriau - išmokstame gyventi tarp žmonių (tokių skirtingų!). Bet "lipti į duobes", kartoti tas pačias klaidas, kai lieki įskaudintas, bendrauti "lyg niekur nieko" su tuo, kuris elgėsi su tavimi nepagarbiai aš nesirinkčiau, norėčiau, kad ir man svarbūs artimieji tai suprastų.