Response to...

You can do everything you are able to do. Or you can do everything you want to.

[Gali daryti viską, ką gali. Arba gali daryti viską, ką nori.]

Dėžių teorija

Iš prigimties, visuomenė nemėgsta išsišokėlių. Iš prigimties, žmogus nemėgsta permainų, nebent joms yra pasiruošęs. Kaip ir patalpinus daiktą į tobulai jam tinkančią pagal matmenys dėžę (nei per didelę, nei per mažą), o vėliau perkėlus ją į daug didesnę dėžę - ta atsiradusi laisva erdvė mums nepatinka. Ji pernelyg tuščia. Norisi ją kuo greičiau užpildyti.
Tačiau ta erdvė persikėlus į naują "dėžę" iš tiesų yra galimybės. Mes mėgstame pilnatvę šiek tiek labiau nei ieškoti naujų galimybių, bet kada galų gale išdrįstame mesti iššūkį tai "tuščiai erdvei" - pasiekiame labai daug.

Ir dar: tuščiame lape visada lengviau pavaizduoti savo vizijas. O galiausiai, nieko neturint, bent jau nieko ir neprarasi.

Prieš rasizmą

Pasakyk žmogui, kad ne saulė sukasi aplink žemę, o atvirkščiai - ir jis patikės, bet pasakyk, kad juodaodis toks pat žmogus, kaip ir baltasis - jis darys viską, kad tik tai paneigtų.

***

- Klaidingiausias mąstymas - jog niekada neklysti.
- Bet aš nemanau, kad niekada neklystu, aš tik kartais būnu neginčijamai teisus.
- Gyvenime daugybė Didžiųjų Tiesų, ir vistiek atsiranda žmonių, jas neigiančių. Gerai turėti tvirtą nuomonę. Ir išmintinga - ją pasilaikyti sau. Jei garsiai laikysiesi savo tiesų - žmonės ims tavimi abejoti ir vadins pasipūtėliu.
- Žmonėms vistiek reikia kažką apie tave blogo galvoti, ir jei tai tik pasipūtimas - tebūnie. Sutinku dėl abejonės - kuo karščiau kažką imsi įrodinėti - tuo labiau tai skatins dvejones.
-Šiaip ar taip, kad ir kaip besielgtum, vistiek liksi daugiau ar mažiau nesuprastas. Rizikuok, jei nebijai, nes gyvenimas yra lengvesnis kol į jį žiūri iš toli.

Ieškai gyvenime ir mokaisi iš aplinkos: iš knygų, filmų, draugų ir artimųjų perimame bendravimo formas, gyvenimo būdus, meilės scenarijus, vestuvių tradicijas, laidotuvių apeigas, mitybos ir laisvalaikio įpročius. Intelektualesnieji ieško gyvenimo išminties, bando įminti jos mįslę, atrasti giją visa apjungiančią.

Ir staiga vieną dieną atsitokėji - kam visa tai: kam vadinti daiktus kitų pavadintais vardais (dėl patogumo, komforto, baimės iškristi iš bendro socialinio konteksto?), kam jausti jausmus, kuriuos kažkas sugalvojo mums visiems bendrus, kam elgtis pagal, dažnai iš anksto, numatytus scenarijus, kam vadovautis kitų sugalvotomis filosofijomis.

Nes kartais nesinori būti tuo rudeniniu lapu (anaiptol ne vieninteliu) įkritusiu į upę ir nešamu srovės. Kartais norisi būti prieš srovę, net jei ji tave ir vistiek nugalės.

Nes kartais (o greičiau, beveik visada) sau esame super svarbūs.

Įsižeidusi įžeidusi

Jei galima sumeluoti, kad esi patenkintas ir laimingas, gali sumeluoti ir kad verki. Gali meluoti, kad myli (kitiems ir sau pačiam), kai iš tikro tau tik reikia į kažką atsiremti ir pasijausti saugiai.

Tačiau vienintelis nesumeluojamas yra pyktis, jo žmogus ne tik, kad nesuvaidins, pykčiu žmogus apnuogins savo sielą, mintis ir jausmus. Ir nepažinsi tu iki galo žmogaus, iki kol jo nesupykdysi. Supykdyk, pasielk taip, kaip iš tavęs nesitikima, įžeisk (nors ir nenorėdamas) žmogaus jausmus, ir sužinosi, kad švelnaus ir taikaus žmogaus viduje taip pat slypi neapykanta ir nesaugumas.

Nepateisinu pykčio. Bet jis dažnai mums atskleidžia apie žmogų daugiau nei [atrodytų] nuoširdus pokalbis.

Searching for the point

What's the point to get closer to the sun when you don 't have such a kind of dream?
What's the point to be loved when you don't fell the same?
What's the point to be given when you don't have nothing on your own to give?