Tikiu, kad gyvenime be viso kito turime dar vieną misiją - būti kieno nors angelais sargais: kai kurie tampame savo antrosios pusės angelu sergėtoju, kiti tampa pastaraisiais savo vaikams ar tėvams, treti - draugams, ar išvis menkai pažįstamiems žmonėms. Ir, matyt, nėra nieko kilnesnio už tą šiltą angelišką globą, ypač kai nieko nesitiki atgal, vien dėl to, kad tai teisinga ir tikrai didinga, daroma iš meilės. Globokime aplinkinius, ypatingai mylimus net ir nejuntamai ir nematomai jiems padėdami ranką ant peties, leiskite jiems žinoti, kad jie Kažkam yra svarbūs.

Basomis braidžiau po ryto žolę rasotą,
Rankas ištiesus siekiau debesų...
Ir nors naktį buvo sunkiai miegota,
Pakilt su saule kartu suskubau.

Tyriausias lašas nei bet kada anksčiau,
Skaisčiausia saulė kokią tik mačiau,
Gražiausia žodį lupose tik Tau laikiau,
Šiam nuostabiam rytui jį saugojau Tau.

Šiandien žiūrėdama į savo pačios šedevrą (gerai, tai tebuvo tik šviežiai nulakuoti nagai) supratau, kodėl esam tokie netobuli ir turim save mylėt tokius,kokie esam: nes aukštesnės jėgos kuriant mus sudėjo visą savo meilę, ir net jei ir nesigavom tobuli (o dauguma mūsų taip įsitikinę), vistiek esam nuostabiausios pasaulio kūrybos vaisius. Turime mylėti save, nes su meilę buvome kuriami, į mus Kažkas įdėjo tiek vilčių. Ir jei tas Kažkas mus taip mylėjo savo vaizduotėje, kodėl turėtume nemylėti savęs patys?

Ir mes taip pat, kaip tas Kažkas (nelygu į ką tikime), kai kuriuos darbus savo gyvenime sudedame tiek širdies, jog net visai nesvarbu koks konkretus rezultatas gaunasi - svarbiausia eiga, prasmingai paskirtas laikas kuriant kažką (bent dalelyte) didingo.

"Ne visada tiesos sakymas yra atvirumo požymis."

Nemėgstu ginčytis, nes ginčą galima laimėti tik jo nepradėjus. Tai beprasmis jėgų švaistymas. Dažniausiai tai beviltiška kalbėjimo forma, kuomet adresatas mažiausiai girdi tavo argumentus. Apskritai ginčas - kvailių dialogo forma, ir jei tik įmanoma, geriau net nepradėti jo. Į ginčą įsitraukia tie, kurie nori pasiteisinti, vadinasi, tai gynyba. O ginasi tik tie, kurie jaučiasi dėl kažko nevisai tvirtai (galbūt dėl to,jog yra kalti). Yra posakis: "Tylėjimas ne visada protingumo, bet visada kvailumo stokos įrodymas." Neabejoju, kad nesivėlę į beprasmius ir kitų provokuojamus ginčus pakilsite vienu laipteliu aukščiau savo oponentų. Nusileisti neatsisakius savo įsitikinimų nėra lengva, bet tikrai gerbtina.

Muzika mano gyvenime

Kai jos daug ir ilgai klausaisi, ji, būna, greit pabosta; kartais nuostabiausia dainos muziką sugadina jos žodžiai, kartais jie taip gražiai skamba, kol neįsiklausai jų prasmės (galbūt dėl to pačios didingiausios visų laikų muzikos nesugadintos bereikšmių žodžių rinkiniu); būna, pačią paprasčiausią pasirinktą melodiją įprasmina būtent žodžiai; žmonės ieško sau artimos muzikos, nes jų išgyvenimai skirtingi.

P.S. Muzika=Meilė

P.P.S. Ta proga dalinuosi su Jumis savo mėgstamiausia daina :)))

"Esu gan lengvo charakterio, tik sunkių įsitikinimų. Ir vargas tam, kas juos pamins."

Those who fell in love walks few feet higher than the ground. Theoretically, they are flying.

Pastaruoju metu dažniausiai būdavo, kad klausoma muzika užgoždavo mintis, o dabar, kad ir kokia garsi klausoma muzika bebūtų, mintys nuslopina ją. Taip nutinka tik dvejais atvejais: 1) kai nori šokinėt iš laimės arba 2) kai nori trankyt galvą į sieną iš nevilties. Paradoksalu, bet būna ir abu atvejai kartu.

Mes visąlaik gauname tai, ko trokštame, tik dažniausiai ne tada kai to labiausiai trokštame, kitaip sakant pačiu netikėčiausiu metu, arba pačiu netinkamiausiu metu bei labiausiai nenumatytomis aplinkybėmis.

- Kaip atlikti dvigubai daugiau gerų darbų?

- Leisti manyti kitam, jog jis tau padarė gerą darbą.