Kaip dažnai mes pykstamės su artimaisiais, draugais vien dėl to, jog neišsiaiškiname situacijos iki galo? Didžioji dalis ginčų ir pykčių būtent dėl to ir įvyksta. Ir kaip kvailai pasijaučiame, kuomet viskas paaiškėja, ir pamatome, jog visai nebuvo reikalo pykti(s), išlieti emocijas ir įskaudinti brangų (ir nebūtinai) žmogų.
Prieš teisdami ką nors, pamąstykime ar tikrai turime tam teisę, prieš supykdami, pasvarstykime ar verta pykti nežinant visų aplinkybių, ir ar neverta išmėginti kitų kelių prieš atsitveriant nebylumo siena susipykus.

Massa Vs. Hamilton

Jau šį sekmadienį paaiškės, kas iškovos Formulės-1 2008 metų čempionų titulą. Pagrindinė intriga išlieka. Kas taps čempionu: Felipe Massa ar Lewis Hamilton.
Kas geresnis: F. Massa, vis dar pretendentas į F-1 šių metų čempiono titulą, turintis pajėgų ir daugelio mylimą "raudonąjį baroną" - "Ferrari", ar jaunas, gerokai pasipūtęs ir velniškai talentingas - L.Hamilton?
Nemėgstantys Felipe teigia, jog būtent FIA (Tarptautinė Automobilių Federacija) daug prisidėjo padedant Ferrari ekipos lyderiui kraunantis taškus kovoje su pagrindiniu oponentu - Hamiltonu. F-1 sirgaliai, nejaučiantys ypatingų simpatijų McLaren ekipai ir jos talentui , prikiša chamišką Hamiltono elgesį lenktynėse (taranuojant varžovus juos lengvai išstumiant iš trasos ribų arba tiesiog įvažiuojant į juos prie išvažiavimo iš boksų) ir už jos ribų: savęs lygimu su F-1 legenda B.Senna, įžūliais pasisakymais kitų lenktynininkų sąskaita.
Šioje kovoje guodžiu abejas puses: Hamiltonas iki čempionato pabaigos turi 7 taškais daugiau už kitą įmanomą kandidatą - F.Massa (varžybų baigties variacijų galima būtų išvesti daugybę, tačiau didžioji dalis jų būtų palankesnės Hamiltonui; net jei Lewis baigtų varžybas už trasos ribų, Massa iškovotų titulą, tik jei finišuotų ne žemesnėje nei 2 vietoje). Paguodos strėlė prieš Hamiltoną - žinant praeitų metų fiasko dėl apmaudžios jo paties klaidos (viską lemiančiose lenktynėse netyčia nuspaudus neutralios pavaros įjungimo mygtuką lenktynėms jau vykstant) praktiškai padovanojus titulą K. Raikkonenui, Ferrari (galbūt ne tik) gerbėjai, iki pat paskutinių posūkių, tikėsis panašios Hamiltono klaidos (deja, aš irgi tikėsiuosi).
Taigi, įsirašom datą į savo kalendorių: 2008 metų lapkričio 2 diena, 18:55 TV6 eteryje mus pasitiks paskutinysis šių metų sezono GP etapas Brazilijoje.

Amžini yra tik "niekas" ir "kažkas", kurie realiai net neegzistuoja.

Nesukime galvos, dėl to, ką turėjome ir ko netekome. Neliūdėkime dėl tų, kurie išėjo ir mus pamiršo, nes jie nebuvo verti mus pažinoti. Nes tuos, kuriuos tikrai mylime, negalime pamiršti ir nuo jų atprasti.
Geriau pasidžiaukime vis dar šalia esančiu, ir atsidėkodami apdovanokime jį savo dėmesiu, atidumu.

Kauno "Žalgiris"

Dabartinė "Žalgirio" sudėtis smarkiai skiriasi nuo tos, kuri pradėjo 2008/2009 krepšinio sezono pasirengimo etapą, o ką jau kalbėti apie dabartinį "Žalgirio" lyginimą su pernykščiu "Žalgiriu".
Rodos, visos klubo nesėkmės prasidėjo sumažinus legionierių skaičių komandoje: praeitais metais jų buvo šešetas, o šiemet - dvejais mažiau. Kita vertus tai, matyt, ir įtakojo šio sezono didžiausią problemą - klubo artėjimą bankroto link. Galime tik spėlioti, kiek ši krizė turėjo įtakos M. Brown paskolinimui Tel Avivo "Maccabi" klubui ir R. Grigo pasitraukimą iš užimamo trenerio posto, bei kokio gylio Žalgirio finansinė krizė. Komandos mikroklimatui užgulusios problemos turėjo įtaką mažiausiai tuo, jog pilnavertės treniruotės nevyko, komanda yra nesusižaidusi iki galo.
Prieš sezono pradžią vykęs A. Gomelskio taurės turnyras žaliosios komandos fanus nuteikė pakiliai: nugalėti raudonarmiečiai pernai laimėję Eurolygą, o finale iškovota pergalė prieš Atėnų "Panathinaikos". Tačiau SEB BBL prezidento taurės finale nusileista "Lietuvos Ryto" ekipai. Poto nesėkmių virtinė ir nebenutrūko - komandoje stiprūs pasikeitimai: finansinės krizės iškilimas, amerikiečių protestai dėl neišmokėtų atlyginimų, generalinio direktoriaus atsistatydinimas, vyriausiojo trenerio pasitraukimas, M. Brown'o persikėlimas i "Maccabi", o kur dar nesėkmės SEB BBL lygoje - du pralaimėjimai - Barons ir Venspils ekipoms. O dar dabar galime prie viso šito pridėti ir pralaimėjimą Eurolygoje "Panathinaikos" klubui gan triuškinančiu rezultatu 78:51.
Taip siaubingai Žalgirio klubas per visą savo istoriją nėra startavęs. Atrodo, praeity liko šlovingi Žalgirio žygiai ir kažkada vyravęs nenugalimumo mitas bent jau LKL ir BBL lygose. Antra vertus, visi klubai išgyvena pakilimus ir nuosmukius.
Taigi, Žalgirio fanai, nepulkite i depresiją, stiprybės ir kantrybės jums ir toliau palaikant savo mylimą klubą, nors asmeniškai man labiau patinka Vilniaus "Lietuvos rytas". :))))))

Neturiu laiko...

Kaip dažnai šią frazę tenka girdėti iš šeimos narių, draugų?
Deja, šiais laikais frazė "neturiu laiko" niekam nebeužkliūna, atrodo, natūralu, kuomet gyvename tokiu pašėlusio pasaulio ritmu... Bet aš sakau- nesąmonė, taip mes apgaudinėjame patys save (žinoma ir aplinkinius), aš sakau, kad jei tik norime, mums visada užteks laiko susitikti su mylimu draugu, paskaityti knygą, padaryti gerą darbą, arba tiesiog ramiai prisėdus neskubant išgerti mėgstamą kavą ar arbatą.
Kaip kažkas yra pasakęs, jog mes paroje turime tiek pat valandų, kiek jų turėjo didieji pasaulio mokslininkai. Jei neturi laiko, gal neapgaudinėji savęs, bet nemoki planuoti savo laiko, arba jį švaistai nereikalingiems darbams.
Taigi pamąstyk prieš atsakydamas draugui, gal jam tavęs reikia labiau, nei dienai reikia Tavo nuveiktų darbų.

Kuo molis skiriasi nuo molinės skulptūros? Ogi tik į ją įdėta meile ir atsidavimu, kurie suteikia skulptūrai kažką magiško.
Manote be reikalo žmonės sako, jog mes patys esame savo laimės kalviais?
Nes viską šiame pasaulyje reikia kurti su meile ir šiluma, visame kame reikia atiduoti visą save.
Net jei mūsų pastangos, regis, esti neįvertintos, vistiek kurkime ir tobulėkime, aukime savyje, nes tik tada galėsime būti ramūs, jog padarėm viską, kas priklauso nuo mūsų pačių.

Laimė

Kiek ji sveria? Ar visiems ji vienodai paskirstyta? Ar galime ją patys susikurti? Ar ją kuria/įtakoja aplinkiniai?
Matyt kiek žmonių, tiek ir skirtingų laimės sampratų, nuo ko iš esmės ir priklauso kaip mes esame laimingi. Jei esame nelaimingi, dažniausiai kaltiname aplinkybes, o ne save pačius. Žinoma, ne viskas nuo mūsų pačių priklauso, tačiau ar kuomet užplūsta mintys, kad mes esam nelaimingi, ar mes joms sąmoningai priešinamės? Ar paklausiam savęs, kas tada mus gali padaryti laimingais? Ar imamės darbų, kurie mus padarytų laimingesniais? Atsakysiu taip: mes dažniausiai norime, kad mūsų gailėtų. Tai gal ir nėra taip blogai, bet turime suvokti: gal iš tiesų mes ir norime būti nelaimingais?
Tad jeigu jaučiatės nelaimingi, siūlau gerus pratimus, kuriuos būtina atlikti kasdien: mokytis džiaugtis smulkmenomis.
Pasidžiaukite krintančio auksinio lapo grožiu, argi tai neatneša laimės?

Balsuoti - pareiga!

Kažkada ir pati maniau, kad žmonės teisingai daro, kuomet neina balsuot ( ale nėra už ką). Dabar pati prieštaraudama savo pirminei nuomonei nepagailėčiau surasti svarių argumentų, jog balsuoti reikia.
Tačiau čia pateiksiu tik patį faktą: balsuoti eiti būtina. Galbūt geriau suteikti šansą, iš pirmo žvilgsnio, nepatyrusiems, netgi nelabai visuomenėje žinomiems piliečiams, nei neaiškios praeities "kazimieroms" ir "kirkilams".
Dargi pradžiai būtų šaunu, jog kandidatai žadėtų bent jau panaikinti/pakeisti įstatymus, kurie yra nenaudojami, nevykę, kurių visiškai nesilaikoma, o ne kurti naujus. Kitaip tariant, išvalyti ankstesnių politikų šiukšles.
Iki susitikimo prie balsadėžių!

Svajoju:

• apie pasaulį, kuriame [bent jau] vaikai ir gyvūnai nepatiria kančios;
• apie pasaulį, kuriame žmonės su entuziazmu sodina medžius, kaip palikimą ateinančioms kartoms;
• apie žmonių kalbą, kuri nebūtų suteršta keiksmažodžių ir žodžių iš nedorų burnų;
• apie visuomenę, kurios resursai būtų taisyklingai skirstomi tiems, kuriems iš tikrųjų jų reikia;
• apie visuomenės įsisąmonintą nuomonę, jog ir vieno individas yra pajėgus kažką pakeisti;
  

Sveiki atvykę!

Negaliu pradėti savo blog'o neparašius garbės lentos.

Taigi mano mokytojai, įkvepėjai, pavyzdžiai:

1. Gyvenimas (ir visa tai, kas tyčia ir netyčia, dėl mūsų ir ne dėl mūsų kaltės, įvyksta);
2. Ir taip, Ramune, tai tu!

Būsiu kukli: šiam kartui tik tiek.