Kiek ji sveria? Ar visiems ji vienodai paskirstyta? Ar galime ją patys susikurti? Ar ją kuria/įtakoja aplinkiniai?
Matyt kiek žmonių, tiek ir skirtingų laimės sampratų, nuo ko iš esmės ir priklauso kaip mes esame laimingi. Jei esame nelaimingi, dažniausiai kaltiname aplinkybes, o ne save pačius. Žinoma, ne viskas nuo mūsų pačių priklauso, tačiau ar kuomet užplūsta mintys, kad mes esam nelaimingi, ar mes joms sąmoningai priešinamės? Ar paklausiam savęs, kas tada mus gali padaryti laimingais? Ar imamės darbų, kurie mus padarytų laimingesniais? Atsakysiu taip: mes dažniausiai norime, kad mūsų gailėtų. Tai gal ir nėra taip blogai, bet turime suvokti: gal iš tiesų mes ir norime būti nelaimingais?
Tad jeigu jaučiatės nelaimingi, siūlau gerus pratimus, kuriuos būtina atlikti kasdien: mokytis džiaugtis smulkmenomis.
Pasidžiaukite krintančio auksinio lapo grožiu, argi tai neatneša laimės?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą