Apie kiaules

Yra žmonių, kuriems patinka gyventi apsikasus purve, kerpėse ir pelėsiuose: šičia palieku nuošaly materialaus pasaulio nuolaužas. Kalbu apie žmones, kurių nuolaužos - jų mąstymo klišės.

Iliustruotai: žmonės gyvenantys lūšnynuose ir sukeliantys kitų užuojauta iš tikrųjų nenori keisti savo gyvenimo stiliaus. Gerai, jei jiems gerai, galbūt tiek to, numosiu ranka ir į neturinčius moralės, kuriems tai gyventi netrukdo. Žinoma, man, žiūrinčiai iš žmogiškosios perspektyvos, toks amoralus gyvenimas mažiau vertas už kiaulės būvį (dauguma kiaulių gyvenime naudingesnes kitiems žmonės vien tuo, kad nežudo kitų žmonių, o kur dargi, kad jos maitina tą margaspalvę pasiekimais žmoniją, nei kai kurie taip neužtarnautai vadinamieji homo sapiens sapiens giminės atstovai).

Taigi grįžus prie nuolaužų - taip, kaip valkatos laikosi savo įpročių, taip ir yra žmonių, kurie besąlygiškai įsitikinę savo teisumu. Tik kodėl žmonės teisdami ir kaltindami kitą dėl savo įsitikinimų, nepažvelgia, ar tik ir jis pats neturėtų raudonuoti dėl savo pačių kaltinimų kitam? Kodėl savęs žiūrime tik tada, kai mums tai naudinga? Taigi, prieš rodydamas į kitą susitepusį - nusivalyk savo suodiną pirštą.

Greičiausiai visi mes turime problemų, ir dėl jų žmonės skirstomi į dvi rūšys: sėkmingus ir nesėkmingus (nelaimingus). Aš jums sakau - laimės kūdikių nėra (kaip ir nepataisomų nevykėlių) - viskas viso labo priklauso nuo mūsų požiūrio. Ir jei nesi laimingas, tai gal tokiu būti nenori? O gal nenori keistis? O gal nežinai, kad REIKIA keistis? Sakau: REIKIA, bet tik į gerą.

Troškimai
(Maironis)

Ko gi trokšti, nesoti dvasia?
Paslaptingais sparnais kur lakioji?
Praeities vėl sapnai ar gražioji
Tau jaunystė vaidinas slapčia?

O nesoti! vilnim įstabia
Tu kas dieną krutinę kilnoji!
Nenutildo tavęs nei ramioji
Sidabrinė žvaigždė vakare!

Tavo norams mažai visados;
Negana valandos dabartinės;
Gaila tau vakarykščios dienos;

Gaila tau praeities net kančios!..
Tartum marės - troškimai krutinės
Vis siūbuoja, siūbuot nenustos.

Marsai ir Venera, mylėkite ir gerbkite vienas kitą

Be abejonės atėjo moterų karta - jos visur: dirba mokytojomis, vairuotojomis, mokslininkėmis, politikėmis, netgi vadovauja verslo įmonėse savo pavaldiniams vyrams. Visą laiką buvau ir būsiu už moterų teises, lygybę prieš vyrus. Visada būsiu prieš moteris mušančius vyrus (kad ir kiek jos to nusipelnė), tačiau lygiai taip pat stovėsiu viename fronte su gniuždomais vyrais, vyrais, kurie visuomenėje praranda pagarbą ir savigarbą, su vyrais, kuriuos pačius moterys auklėja kumščiais.

Mes, moteriškosios giminės atstovės tiek kovojome, kad prieš mus nebūtų gniaužiamas kumštis, tačiau privalome įsidėmėti - kad ir koks džentelmenas stovėtų prieš mus ginčo metu - neturime teisės naudoti fizinę jėgą.

Moterys, gerbkime ir mylėkime vyrus (ir jie atsilygins tuo pačiu), vertinkime vyrus ir saugokime. Mūsų visuomenėje vyrų procentaliai mažiau tenka 100 moterų, jie emociškai silpnesni (kaltas kvailas įsitikinimas, jog vyrai turėtų būti santūrioji visuomenės pusė ir posakis, jog vyrai neverkia), jie dažniausiai nusižudo (ypač kuomet atitrūksta nuo "moters rankų") ir šiaip jie vieni nepajėgūs rūpintis savo sveikata susirgus.