Be abejonės atėjo moterų karta - jos visur: dirba mokytojomis, vairuotojomis, mokslininkėmis, politikėmis, netgi vadovauja verslo įmonėse savo pavaldiniams vyrams. Visą laiką buvau ir būsiu už moterų teises, lygybę prieš vyrus. Visada būsiu prieš moteris mušančius vyrus (kad ir kiek jos to nusipelnė), tačiau lygiai taip pat stovėsiu viename fronte su gniuždomais vyrais, vyrais, kurie visuomenėje praranda pagarbą ir savigarbą, su vyrais, kuriuos pačius moterys auklėja kumščiais.
Mes, moteriškosios giminės atstovės tiek kovojome, kad prieš mus nebūtų gniaužiamas kumštis, tačiau privalome įsidėmėti - kad ir koks džentelmenas stovėtų prieš mus ginčo metu - neturime teisės naudoti fizinę jėgą.
Moterys, gerbkime ir mylėkime vyrus (ir jie atsilygins tuo pačiu), vertinkime vyrus ir saugokime. Mūsų visuomenėje vyrų procentaliai mažiau tenka 100 moterų, jie emociškai silpnesni (kaltas kvailas įsitikinimas, jog vyrai turėtų būti santūrioji visuomenės pusė ir posakis, jog vyrai neverkia), jie dažniausiai nusižudo (ypač kuomet atitrūksta nuo "moters rankų") ir šiaip jie vieni nepajėgūs rūpintis savo sveikata susirgus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą