Pastaruoju metu dažniausiai būdavo, kad klausoma muzika užgoždavo mintis, o dabar, kad ir kokia garsi klausoma muzika bebūtų, mintys nuslopina ją. Taip nutinka tik dvejais atvejais: 1) kai nori šokinėt iš laimės arba 2) kai nori trankyt galvą į sieną iš nevilties. Paradoksalu, bet būna ir abu atvejai kartu.

Mes visąlaik gauname tai, ko trokštame, tik dažniausiai ne tada kai to labiausiai trokštame, kitaip sakant pačiu netikėčiausiu metu, arba pačiu netinkamiausiu metu bei labiausiai nenumatytomis aplinkybėmis.