Jei galima sumeluoti, kad esi patenkintas ir laimingas, gali sumeluoti ir kad verki. Gali meluoti, kad myli (kitiems ir sau pačiam), kai iš tikro tau tik reikia į kažką atsiremti ir pasijausti saugiai.
Tačiau vienintelis nesumeluojamas yra pyktis, jo žmogus ne tik, kad nesuvaidins, pykčiu žmogus apnuogins savo sielą, mintis ir jausmus. Ir nepažinsi tu iki galo žmogaus, iki kol jo nesupykdysi. Supykdyk, pasielk taip, kaip iš tavęs nesitikima, įžeisk (nors ir nenorėdamas) žmogaus jausmus, ir sužinosi, kad švelnaus ir taikaus žmogaus viduje taip pat slypi neapykanta ir nesaugumas.
Nepateisinu pykčio. Bet jis dažnai mums atskleidžia apie žmogų daugiau nei [atrodytų] nuoširdus pokalbis.
1 komentaras:
hm.. lyg ir ne :))) jei atvirai, tai net nemanau,kad esu kada apskritai ant tavęs pykus :)))
Rašyti komentarą