Iš prigimties, visuomenė nemėgsta išsišokėlių. Iš prigimties, žmogus nemėgsta permainų, nebent joms yra pasiruošęs. Kaip ir patalpinus daiktą į tobulai jam tinkančią pagal matmenys dėžę (nei per didelę, nei per mažą), o vėliau perkėlus ją į daug didesnę dėžę - ta atsiradusi laisva erdvė mums nepatinka. Ji pernelyg tuščia. Norisi ją kuo greičiau užpildyti.
Tačiau ta erdvė persikėlus į naują "dėžę" iš tiesų yra galimybės. Mes mėgstame pilnatvę šiek tiek labiau nei ieškoti naujų galimybių, bet kada galų gale išdrįstame mesti iššūkį tai "tuščiai erdvei" - pasiekiame labai daug.
Ir dar: tuščiame lape visada lengviau pavaizduoti savo vizijas. O galiausiai, nieko neturint, bent jau nieko ir neprarasi.
2 komentarai:
Visiškai pritariu
SVARBIAUSIA reikia nebijoti pasikeitimų
Visi sako:
- Dabar svarbiausiai mokslas. Nori, nenori turi mokytis "kilti", karjeros laiptais
Taip. Aš to tikrai neneigiu. Bet ką daryt tiems kas neranda savo vietos po saulę. Ir nenori kankintis, darant tai kas jam nemiela, ar netgi gal šlykštu...
Reikia nebijoti bandyti.
Juk pagalvojus, o ką mes prarasim, tikai kiek mes gausim...
Tad tikrai nereikia bijoti judėti po ta laisvą erdvę.
Kaip mes tik ten išjudėtume, visad bus geriau.
Jai ne turtai, tai patirtis ;)
Rašyti komentarą