2008 m. lapkričio 4 d.

Pakelta galva dar nereiškia ryšio su dangumi...

Kiekvienas iš mūsų svajoja. Dažniausios svajonės - graži, užtikrinta ateitis, ne tik turint omeny šeimą, bet ir materialinį apsirūpinimą. Kasdien mus lydi svajonės, kurias tikimės artimiausių metu įgyvendinti: įsigyti mašiną, kuo greičiau įsikurti savam būste ir t.t. Ir vos susidaro sąlygos bent iš dalies realizuoti savo svajonę - nedvejodami tai įgyvendiname.
Yra kurie svajoja ir apie ne tokius materialius dalykus - apie gražesnį rytojų ne mums vieniems, kurie svajoja padėti aplinkiniams, kažką kurti ir keisti. Tačiau ar mes kasdien svajojame, jog išėjus pro duris patys padėsime nuskriaustam, pamatę neteisybę - kovosime su ja? Ar kuomet atsiranda pirma proga, mes įgyvendiname šią svajonę? Jei ne, kodėl dvejojame, ko laukiame?
Tuomet galime guostis tuo, jog yra žmonių, kurie apie gerus darbus apskritai nemąsto, tačiau tai tikrai nėra akstinas ir toliau neįgyvendinti savo dorų svajonių.

Komentarų nėra: