Įkvėpėjas: lietaus lašelis;
Laikas ir vieta: trumpam praradę reikšmę;
Pasirašė: rudeninė melancholija;

Žiūrėjau į stiklą, kuriuo pamažu sruvo vandens lašeliai, keliaudami skersai stiklo palikdami vandens pėdsakų ruoželį. Ir aš prisiminiau savo neišverktas ašaras, ir neišlietus jausmus. Prisiminiau ir jausmą, kuris ateina jau džiūvant ašaroms ant karšto skruosto.
Ilgą laiką neturėjau progos pratrūkti, išsilieti, bet man tereikėjo išgyventi grožį, jo akimirką, kad suprasčiau, jog gryniausios jausmų ašaros išgyvenamos ir viduje. Ypač džiaugsmo ašaros.
Ir tą akimirką aš verkiau. Ir tą akimirką man palengvėjo.