2010 m. liepos 5 d.

Dievas mums davė liežuvį, nes norėjo, kad mes juo naudotumėmės. Kaip kitaip paaiškinti tai, jog senatvėje liežuvis - kone vienintelis raumuo, kuris neskauda?

Daug kalbėdamas rizikuoji nusišnekėti ir pašnekovams pasirodyti kvailu, bet tas, kuris tyli savo intelektualumo taip pat nepostuluoja.

5 komentarai:

Laurynas rašė...

Tai pasibučiuokime tada
Panaudokime savo liežuvius
Neleiskime jiems nuobodžiauti
Paskui galėsime ir pakalbėti
O paskui, vėl ir vėl pasibučiuoti :* :* :*

Viktorija Varanauskaitė rašė...

Dėl bučiavimosi - variantas, bet ne su tavim, ačiū :D

Laurynas rašė...

Ooo neaaa!!!
Aš buvau VIEŠAI pažemintas
Ooo Neaaa!!!
Gyvenimo man jau nebėr, dabar laukia TIK amžina PAJUOKA
Ooo neaaa!!!

Laurynas rašė...

Uch, aš dar toks šlykštus ir atstumiantis nesijaučiau...

Laurynas rašė...

Bet ką padarysi...

Juk visad būna PIRMAS KARTAS

O paskui jis tesiasi ir tesiasi

Na ką, teks priprast...

Kad tik nea su manim... Gink Dieve, tik ne su manim...

Pasirinkimas:
Pabaiga - ar - aš
Atsakymas aiškus - PABAIGA

Ooo neaaa!!!