Retai pasakau ir įrodau daugeliui draugų, kokie man jie yra brangūs ir reikalingi, rečiau nei galėčiau pradžiuginu artimus, retai pykstu ilgai, retai leidžiu žinoti, kad pykstu.
Kartais kai viskas vyksta taip, kaip aš mėgstu, pasakau sau "aš esu tikrai labai laiminga", kai nesiseka, stengiuosi kaltinti tik save, nes kas kitas visų pirma tavimi pasirūpins, jei ne tu pats savimi. Kartais norisi pasiduoti, bet tada stengiuosi laikytis iš paskutiniųjų, kad įrodyčiau sau, kad galiu tikrai daug. Kartais giliai užsigalvojus, galva nevalingai palinksta į priekį, tada suprantu, kad tikrai įsijaučiau besvajodama. Kartais taip skubu gyventi.
Tačiau dažniau nei kartais aš galvoju, kad esu daugiau laiminga nei nelaiminga, dažnai prisikuriu daugiau planų nei jų įgyvendinu.
Tačiau visada apsidžiaugiu pamačiusi draugus, visada stengiuosi įžvelgti teigiamus dalykus, visada tikiu žmonėmis ir tuo ką jie sako, visada stengiuosi juos suprasti ir rasti paaiškinimą jų elgesiui.
P.S mano žodyne žodžio "niekada" nėra, aš kaip krantas, atvira visiems vėjams...
1 komentaras:
retas kuris pripazysta esas laimingas.valio,reiskia tikrai esi laiminga.ne visi tai istaria garsiai.tik buk atidi kad tavo kranto neisplautu kitu pavydo sukuriai...
Rašyti komentarą