Mes taip įpratome gyventi nuolatiniame judėjime, chaose, jog nebeieškome ne tik akimirkų tylai ir susikaupimui, bet ir vis mažiau apskritai sau skiriame laiko. Viską darome "čia ir dabar", ir kokie jaučiamės bejėgiai, kuomet neįstengiame atsakyti į klausimą iškart. Išdrįskime mąstyti, svarstyti, išdrįskime prašyti laiko sau, laiko apmąstymams, kuris tikrai nereiškia neveiklumo proceso. Nes iš tiesų svarbūs atsakymai gimsta tyloje ir susikaupime.